pridurtinis

pridurtìnis, -ė adj. (2) 1. Pmp su prieduru, su pridurku: Pridurtìniai marškiniai KI461. Skara pridurtìnė, kuri pridurta J. 2. lingv. susijęs su visu pagrindinio sakinio turiniu (apie šalutinį sakinį): Pridurtiniais šalutiniais sakiniais kalbantysis asmuo papildo pagrindinio sakinio mintį rš.